Vladikiškių dvaras

54°50′28″š. pl. 24°28′13″r. ilg. / 54.84108°š. pl. 24.47023°r. ilg. / 54.84108; 24.47023

Vladikiškių dvaras
Vladikiškių dvaro pastatas
Vieta	Stasiūnai
Bajorų giminės	Kierdėjai, Motiejus Romeris, Damašius Romeris, Aleksandras Juozapas Jonas Romeris (1784-1861), Boleslovas Romeris, Bronislovas Romeris
Savininkas	Teresė Šimašiūtė

Vladikiškių dvaras – dvaras, esantis Kaišiadorių rajone, Stasiūnuose.

Istorija

Dvaras kažkada priklausė Kierdėjams. XVII a. pabaigoje perėjo į Romerių giminės rankas: Motiejus Romeris (m. 1718 m.) vedė Heleną Kierdėjūtę, Aleksandro Kierdėjaus dukrą. Kiti Vladikiškių savininkai buvo Damašius Romeris, Prūsijos kariuomenės kapitonas, su žmona Kotryna. D. Romeris palaidotas buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno bažnyčios koplyčioje šalia kitų Romerių. Po jų dvaras priklausė D. Romerio sesers Helenos sūnui Aleksandrui Juozapui Jonui Romeriui (1784-1861), Lenkijos kariuomenės kapitonui. Po jo mirties dvaro savininku tapo sūnus Boleslovas Romeris. Vėliau, Vladikiškių k. seniūno teigimu, dėl šeimyninių konfliktų B. Romeris sūnui Stanislovui nepaliko dvaro, bet 1914 m. ir dvarą, ir 880 dešimtinių žemės pardavė Bronislovui Romeriui už 203968 rublius. Kiek anksčiau Vladikiškių dvaras buvo užstatytas Vilniaus žemės bankui už Boleslovo ir jo žmonos Elžbietos skolas, todėl Bronislovas, įsigydamas dvarą, perėmė ir įsipareigojimus bankui. Tačiau jam beveik neteko dvare šeimininkauti, nes tais pačiais metais jis buvo paimtas į kariuomenę ir ilgą laiką buvo manoma, kad žuvo Rusijoje (1920), nepalikdamas jokio įpėdinio.

Remdamasis 1922 m. žemės reformos įstatymu, Trakų apskr. žemės tvarkytojas paskelbė dvaro žemės parceliaciją. Iš buvusių 330 ha Vladikiškių dvaro žemių 250 ha buvo skirta išdalinti į 20 atskirų sklypų. Jie paskirti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams (taip įsikūrė Stasiūnų k.). Pagal įstatymą neliečiama 80 ha žemės norma palikta savininkui (tiksliau 70,52 ha). Kadangi dvaro padalijimo metu savininko B. Romerio Lietuvoje nebuvo, nutarta dvaro sodybą palikti valdžios žinioje, kol savininkas atsiras. Tačiau 1923 m. Lijono dvaro savininkė Kamilė Romerytė pristatė B. Romerio įgaliojimą valdyti Vladikiškių dvarą ir pagal perdavimo aktą jį perėmė. Tuo metu dvaro sodyboje stovėjo 3 gyvenamieji ir 7 ūkiniai pastatai. Be to, akte minimas sodas, kuriame augo 1961 vnt. vaismedžių. 1926 m. Bronislovo įgaliotinė K. Romerytė „Vladikiškių dvarą su sodu ir trobomis (69 ha), iš kurių: 41 ha - sodyba, 20 ha - pievos, 8 ha - sodas“ už 83 tūkstančius litų parduoda Vladislovui (įgyjančiam teisę į 50 ha žemės, trobas ir sodą) ir Pranui (įgyjančiam teisę į 19 ha) Chatkevičiams (šie sumoka doleriais). Taigi Romerių giminė, Vladikiškių dvarą valdžiusi apie 250 metų, neteko šios nuosavybės. Dvarininkai Romeriai nuo XIX a. pradžios buvo laidojami Mažųjų Vladikiškių kaime esančiose kapinėse. Paskutinis dvaro savininkas, iš kurio 1940 m. ir buvo nusavinta beveik visa dvaro žemė – Zigmas Šimašius, dvarą įsigijęs 1934 metais. 1941 m. 7 asmenų Šimašių šeima buvo ištremta. Z. Šimašius nuo šeimos atskirtas ir išvežtas į Archangelsko sritį, kur 1942 m. mirė. Grįžusi iš tremties dvaro gyvenamąjį pastatą ir žemę atsiėmė Z. Šimašiaus duktė Teresė Šimašiūtė.

Sovietmečiu dvaro sodyba buvo stipriai sudarkyta - buvo pastatyta pastatų svetimkūnių, ūkiniai pastatai apstatyti priestatais.

Iki mūsų dienų išliko gyvenamasis namas (dalis namo apkalta lentomis, kita dalis – mūrinė), mūrinis tvartas ir svirnas, taip pat dalis parko ir tvenkinys. 2011 m. buvo tyčia padegtas ir visiškai sudegė medinis dvaro malūnas.